uvoga

×uvogà (l. uwaga) sf. (2), ùvoga (1) KŽ 1. ŽCh335, M, PP18 dėmesys, atidumas: Grioveklis, kas trankiai ir greit kalba, smarkiai laksto, be ùvogos JI475. Mišių šventų reikia klausytie su didele uvoga Tat. ║ pagarba: Katras žemę dirba, to uvõgoj neturi Km. 2. Mlt gėda, pasisergėjimas: Turėk uvogos nor truptį teip meluot Skp. ^ Kas su uvogà, kas su visa atvoga Dglš.